Žmogaus kūnas yra tarpusavio priklausomybių sistema, kuriai didelę įtaką daro išoriniai veiksniai. Žalingą jų poveikį pašalina daugybė paties organizmo gynybos mechanizmų, kurie gali sugesti esant įvairiapusei nepriežiūrai, pavyzdžiui, lėtiniam organizmo rūgštėjimui.

Straipsnyje aptariamas vakcinų veikimo mechanizmas ir skiepų turinys. Joje pateikiama informacija apie sunkiuosius metalus vakcinose, kaip organizmas susidoroja su virusu ir kokie veiksniai gali susilpninti imuninę sistemą. Taip pat atkreipia dėmesį į sveikos gyvensenos, mitybos ir probiotikų svarbą palaikant organizmo imunitetą.

Statistika rodo, kad apie 14% lenkų kenčia nuo vidurių užkietėjimo. Šio negalavimo priežastys yra įvairios. Tačiau neatsižvelgiant į tai, ar jie atsiranda sporadiškai, ar chroniškai, jų nereikėtų nuvertinti ir būtina nustatyti problemos šaltinį, kad būtų išvengta rimtų pasekmių, kurios gali būti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys.

Skrandis yra unikalus organas, kurio pH yra žemiausias organizme. Jis veikia efektyviai ir yra rūgštus, kai pH yra 1,5–2,5. Problema kyla tada, kai jis parūgštinamas, t.y. pH nukrenta žemiau optimalios vertės arba yra per mažai rūgštus, kai pH viršija 3. Norint užtikrinti tinkamą virškinimą ir efektyvų virškinimo sistemos funkcionavimą, reikėtų pradėti nuo skrandžio rūgštingumo.

Pavasaris – pabudimo metas, kurio laukiama visą žiemą. Aplink vykstantys pokyčiai daro įtaką mūsų savijautai ir dažnai, užuot jais mėgaudamiesi, esame tiesiog pavargę. Pirmąją pavasario dieną vadiname pavasario saulėgrįža, o šiai dienai dar neatėjus, kai kurie žmonės taip kalba apie lydinčius fizinius ir emocinius simptomus, patiriamus šiuo laikotarpiu.

Žodis cholesterolis visada buvo siejamas su kažkuo „blogu“ ir kenksmingu. Tačiau ne visi žino, kad tai būtina tinkamam žmogaus funkcionavimui. Tik sutrikusi pusiausvyra ir proporcija tarp cholesterolio rūšių gali kelti grėsmę sveikatai ir turėti rimtų pasekmių.

Candida genties grybai yra natūraliai žmogaus organizme, įskaitant vaikus, atsirandantys mikroorganizmai. Tačiau sutrikus jų pusiausvyrai, jos gali sukelti infekcijas, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Histaminas yra natūraliai žmogaus organizme esanti cheminė medžiaga, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį įvairiuose fiziologiniuose procesuose. Tai medžiaga, kurią išskiria imuninės sistemos ląstelės ir veikia kaip alerginių ir uždegiminių reakcijų tarpininkas. Nors histaminas vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant įvairias organizmo funkcijas, per didelis šios medžiagos kiekis gali sukelti nepageidaujamą poveikį sveikatai.

Visuomenės informuotumas apie neigiamą daug cukraus turinčios dietos poveikį nuolat auga. Deja, daugėja ir ligų bei vis jaunesnio gyventojų, sergančių ligomis, dėl kurių kaltas paprastų cukrų vartojimas. Saldžiuose patiekaluose yra kažkas pirmykščio (jis asocijuojasi su pirmuoju mamos pieno skoniu) ir kažkas juslinio – gražiai kvepia ir atrodo skaniai. Todėl norint išsivaduoti nuo saldumynų reikia itin stiprios valios ir dar didesnio sąmoningumo. Šiame straipsnyje pabrėžiamas daugialypis požiūris į cukrų, kaip į labai dažną kasdienės visuomenės mitybos sudedamąją dalį, ir apmąstoma per didelio jo vartojimo problema.

Veido oda yra unikali kiekvieno žmogaus vizitinė kortelė, nusakanti tapatybę ir unikalumą. Spuogai yra odos liga, kuri neigiamai veikia mūsų savijautą, ypač paauglystėje, kai kuriame savo tapatybę. Nors spuogai dažnai laikomi paauglių hormonine problema, kartais jie atsiranda sulaukus 40 metų, o tai yra iššūkis stereotipiniam šios būklės suvokimui.

Neseniai, po kelis mėnesius žiniasklaidoje pasirodžiusių virusų nuniokoto COVID-19, dar didesnį susirūpinimą galėjo kelti informacija apie mirtinus Legionella pneumophila infekcijos atvejus Lenkijoje. Ar tikrai turime ko bijoti? Kaip susidoroti su bakterija, kuri jau daugelį metų?

„Mūsų maisto medžiagos turi būti vaistai, o vaistai – maisto medžiagos“ /Hipokratas/ Mityba, kaip ir kvėpavimas, yra svarbus žmogaus poreikis, būtinas tinkamam funkcionavimui. Tai apima ne tik faktinį maisto vartojimą, bet ir sudėtingiausius jo virškinimo, įsisavinimo ir įsisavinimo organizme procesus.

Gastroenteritas yra varginanti liga, kuri gali turėti įtakos mūsų kasdieniam funkcionavimui. Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ir bendras silpnumas gali labai apsunkinti normalią veiklą. Tinkama mityba ir tinkamų preparatų vartojimas gali padėti palengvinti šiuos negalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime gastroenterito priežastis ir simptomus, taip pat pateiksime rekomenduojamus gydymą palaikyti.

Žmogaus mikrobiomas yra mikrobiocenozių rinkinys, mikroorganizmų populiacijos, kurios kolonizuoja įvairias mūsų kūno ekosistemas, pvz., žarnyno, burnos ertmės, makšties, nosies, ausų ir odos mikrobiotą. Didžioji jų dalis, per 60 proc., gyvena virškinamajame trakte. Apskaičiuota, kad mikrobiomą sudaro daugiau nei šimtas trilijonų mikroorganizmų, kurių bendras svoris yra maždaug 2,5 kg. Dėl savo medžiagų apykaitos funkcijų, vitaminų ir maistinių medžiagų, neuromediatorių gamybos ir įtakos mūsų gyvenimui bei sveikatai ji dažnai vadinama antrosiomis smegenimis.

Kepenys yra vienas iš svarbiausių mūsų kūno organų; atlieka per 500 skirtingų funkcijų. Tai organas, kuris nuolat dirba, atlieka daugybę funkcijų, tokių kaip detoksikacija ir filtravimas, dalyvauja medžiagų apykaitos procese ir yra susijęs su saugojimu. Šiame straipsnyje aptarsime tokius klausimus kaip: kepenų funkcijos, ko kepenys nemėgsta, kaip jas prižiūrėti, kepenų valymas pagal Moritzą, Lactobacillus acidophilus Er-2 317/402 Narine bakterijų įtaka kepenims.

Helicobacter Pylori yra spiralinė gramneigiama bakterija, kuri gyvena skrandžio epitelyje. Nereikėtų to nuvertinti, nes užsikrėtimas juo gali sukelti daugybę negalavimų ir ligų, netgi tapti vienu iš skrandžio vėžio atsiradimo veiksnių.

Sveikoms merginoms ir 16–40 metų moterims laktobacilos yra pagrindinė makšties biocenozės dalis. Jie užima daugiau nei 95% visos jo mikrofloros. Be to, makšties mikrofloroje yra per 300 mikroorganizmų. Sužinokite daugiau apie makšties mikroflorą skaitydami šį straipsnį.

Burnos, junginės ir kvėpavimo takų gleivinėje, t.y. organuose, nuolat veikiamuose įvairių rūšių mikroorganizmų, yra lizocimo – baltyminio fermento, turinčio didelę reikšmę kuriant imunitetą.

Parazitai – jų pavadinimas kilęs iš graikų kalbos. Originale tai yra žodis παράσιτα, reiškiantis kenkėjus. Kaip rodo pats pavadinimas, jie yra žalingi ir daro žalą. Parazitologija nagrinėja parazitų problemą, tai yra mokslas, apimantis problemas, susijusias su jų atsiradimu, vystymusi, plitimu, taip pat su jų sukeliamomis ligomis.

Nėštumas – gimdymas – gimdymas – ypatingi, nepakartojami, bet ir itin sunkūs periodai moters gyvenime. Nors kiekvienas iš jų yra labai gerai ištirtas, išardytas jis kiekvieną kartą gali nustebinti. Kiekvienos mėnesinių eiga yra kiekvienos moters individualus reikalas ir negali būti tiksliai suplanuotas, nuo A iki Z. Tačiau verta dėti visas pastangas, kad šios mėnesinės būtų vaisingos ir, svarbiausia, saugios tiek mamai, tiek vaikučiui. vaikas. Kad šios akimirkos nelabai asocijuotųsi su būsima mama ir kad ji kada nors jas prisimintų teigiamai.

Lotynų kalba Staphylococcus, gramteigiamų kokosų bakterija, atrodo kaip vynuogės, taigi ir jos pavadinimas. Stafilokokai yra fakultatyvūs anaerobai, tačiau jie auga ir aerobinėmis sąlygomis. Šiuo metu žinoma daug stafilokokų rūšių. Tačiau žmogaus organizme jų yra vos keletas, dalis jų natūraliai prisideda prie mikrofloros – nepakenkiant šeimininkui.

Gali atrodyti, kad žalinga spinduliuotė mums nerūpi, bet, deja, taip nėra. Turime reikalų su dviem jo tipais: korpuskuliniu – gaminamu branduolinių reaktorių, kuris yra epizodinis reiškinys, bet labai svarbus žmonėms, dalyvaujantiems radioterapijoje (po jos metu, prieš ją) ir nekorpuskuliniu – magnetiniu, supančiu mus kiekviename žingsnyje. - per išmaniuosius telefonus, televizorius, „Bluetooth“ arba „Wi-Fi“. Nors bendrais bruožais nekūninė spinduliuotė žmogui nekenkia, ji netiesiogiai kenkia organizmui, pažeisdama vienaląstę virškinimo sistemos mikrobiomą. Reguliarus Narine vartojimas gali tapti veiksminga apsauga nuo žalingo jo poveikio.

Sunku apibrėžti raumenų įtempimo problemas. Dažnai sunku nustatyti konkretų jų tipą ar priežastį. Viena aišku, kad nepaisant priežasties, reikia stengtis pašalinti šios padėties padarinius.

SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth) – tai klinikinių virškinimo trakto simptomų rinkinys, atsirandantis dėl per didelio bakterijų kiekio plonojoje žarnoje. Paprastai dauguma bakterijų gyvena storojoje žarnoje. Jiems persikėlus į plonąją žarną, sutrinka mikrobiotos pusiausvyra, atsiranda žarnyno problemų.